Šavasana – poza giliam atsipalaidavimui
Jogos asana Šavasana jau seniai žinoma kaip atsipalaidavimo poza, tačiau mažai kas žino, kad už šios reikšmės slypi kažkas paslaptingesnio, reikšmingesnio ir vertingesnio. Tačiau pradėkime nuo pradžių. Kam skubėti, kai galima užlipti laiptais į viršų neskubant visu greičiu, šokinėjant nuo vieno laiptelio ant kito? Tikslas matomas iš tolo, ir mes jį pasieksime laiku.
Taigi, vidutiniam išsilavinusiam žmogui Šavasana tėra viena iš jogos asanų. Pirmą kartą ji paminėta Hatha jogos pradipikoje. Įdomu tai, kad Šavasana nėra kanoninė asana, todėl nebuvo įtraukta į 11 asanų sąrašą, aprašytą Patandžalio sutrose, kurios vėliau sudarė pagrindą tolesnei hatha jogos plėtrai ir transformacijai kaip vienai iš jogos filosofinių ir religinių mokymų šakų.
Iš pradžių jogos pratimai apėmė septynias lankstumo ir ištvermės asanas bei keturias meditacijos pozas. Patandžalio sutrose teigiama, kad keturios pozos – Padmasana, Sukhasana, Sidhasana ir Svastikasana – yra stabiliausios, todėl jos rekomenduojamos kaip meditacijos praktikos pagrindas. Taip pat verta paminėti, kad nors Šavasana rusiškoje jogos praktikoje pirmiausia yra atsipalaidavimo poza, kituose regionuose ji laikoma vadinamąja „atkuriamąja“ asana.
Tam tikra prasme ši klasifikacija atrodo tinkamiausia kalbant apie Šavasaną. Vadinti ją atsipalaidavimo poza šiek tiek sumenkina ne tik šios asanos svarbą, bet ir jos funkciją, nes Šavasanos praktikos atlikimas ir nauda yra daug platesnė nei paprasta atsipalaidavimo būsena. Nepaisant to, jogos pradedantiesiems gali būti lengviau suvokti Šavasaną kaip pozą, kurioje jie gali pailsėti ir atsipalaiduoti.
Tad kodėl jogos klubuose ir seminaruose dažnai girdime, kad Šavasana apibūdinama kaip atsipalaidavimo poza? Galbūt tame yra tiesos? Taip, yra, ir nemažai. Šavasana leidžia greitai atsipalaiduoti ir vienu metu atgauti jėgas po statinių ir dinaminių asanų. Todėl Šavasana atliekama pačioje užsiėmimo pabaigoje, siekiant sumažinti įtampą, nuraminti kūną ir grąžinti jį į pusiausvyros būseną.
Tinkamai suplanuotas užsiėmimų kursas turėtų būti sudarytas taip, kad perėjimas nuo vienos asanos prie kitos vyktų pagal kompensacijos principą. Tai taip pat padeda palaikyti energijos balansą organizme. Nepaisant to, įprasta atlikti Šavasaną užsiėmimų pabaigoje, nes ši asana leidžia visiškai atsigauti po užsiėmimo.
Šavasanos poza: atlikimo technika
Iki šiol aptarėme, kaip Šavasana užbaigia jogos rutiną. Tai yra rutinos dalis, tačiau ji taip pat dažnai praktikuojama kaip atskira meditacijos poza.
Kai Šavasaną atliekame jogos užsiėmimo pabaigoje, jos trukmė paprastai neviršija 5–10 minučių, priklausomai nuo užsiėmimo trukmės. Jei Šavasana yra gilios meditacijos praktikos pagrindas, asanoje praleidžiamas laikas gali būti gerokai ilgesnis: nuo 20 minučių iki valandos.
Šavasanos praktikavimo laikas priklauso nuo žmogaus, jo patirties ir gebėjimo giliai medituoti pagal jo išsivystymo lygį.
Šavasanos atlikimo technika yra tokia paprasta, kad ją galima apibendrinti keliais sakiniais. Vis dėlto, už tariamo asanos techninio atlikimo paprastumo slypi daugybė subtilybių, pirmiausia psichologinių, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Šios subtilybės yra tiesiogiai susijusios su praktikuojančiojo psichologine sandara, atsipalaidavimo būsenos pasiekimo patirtimi ir „ribinės“ sąmonės būsenos – tarp miego ir budrumo – palaikymu.
Norint teisingai atlikti Šavasaną, fiziologiniu požiūriu, reikia atlikti šiuos veiksmus: atsigulkite ant nugaros ir užimkite neutralią padėtį. Tai atlikus, reikia susikaupti, tai yra, mintyse iš naujo sulygiuoti asaną taip, kad dešinė ir kairė kūno pusės būtų išdėstytos kuo simetriškiau. Tai padės geriau atsipalaiduoti.
Įsitikinkite, kad rankos atsipalaidavusios 45 laipsnių kampu kūno atžvilgiu, delnai nukreipti į viršų.
Kulnai turėtų būti maždaug 5 cm atstumu vienas nuo kito, bet jei norite platesnės erdvės, galite praktikuotis ir tokiu būdu. Šiuo atveju atstumas nėra labai svarbus.
Fizinio asanos atlikimo klausimas išspręstas. Dabar reikia atkreipti dėmesį į psichologinį aspektą. Jis ne mažiau svarbus nei fizinis. Psichologinė būsena Šavasanos metu yra raktas į jos sėkmę. Atsipalaidavusi, patogi gulėjimo poza tik padeda kūnui pereiti į atsipalaidavimo būseną kituose lygmenyse: mentaliniame ir psichiniame.
Išlikdami Šavasanoje, nuraminkite mintis ir stenkitės neįtraukti išorinių dirgiklių. Lengviau pasakyti nei padaryti, bet kantrybė ir Šavasana padės jums įvaldyti gilaus atsipalaidavimo techniką. Štai keletas psichofizinių patarimų, kaip tai padaryti.
Pradėkite atpalaiduoti veidą. Veido raumenys paprastai būna gana įsitempę, todėl net jei gana greitai atpalaiduosite kitus kūno raumenis, veido raumenų įtampa neleis jums visiškai atsipalaiduoti. Todėl reikia pajusti kaktos raumenis ir leisti jiems atsipalaiduoti.
Tas pats pasakytina ir apie akių raumenis. Leiskite jiems taip pat pailsėti.
Atkreipkite dėmesį į raumenis ant nosies tiltelio ir aplink burną. Atpalaiduokite juos.
Kai visa tai bus padaryta, mintyse peržiūrėkite visas savo kūno dalis. Pajuskite jas ir leiskite joms atsipalaiduoti, tarsi jos „tekėtų“ žemyn arba link jūsų kūno galo. Šiuo atveju kryptis nėra tokia svarbi; svarbiausia yra jūsų mąstysena ir tam tikras proceso vizualizavimas, kuris padės jums pasiekti atsipalaidavimo būseną.
Paprastai psichofizinio atsipalaidavimo procesas trunka ne ilgiau kaip kelias minutes, tačiau pradedantiesiems tai gali užtrukti daug ilgiau. Nesijaudinkite dėl to, nes gebėjimas atsipalaiduoti yra vertingas įgūdis, kuris padės jums praktikuoti meditaciją. Tiesą sakant, buvimas Šavasanoje yra ne kas kita, kaip meditacijos praktikavimas gulint.
Daugelis žmonių renkasi medituoti sėdėdami lotoso pozoje. Tačiau tai nėra būtina. Jei išmoksite kontroliuoti savo protą ir neužmigsite praktikuodami Šavasaną, galite medituoti gulėdami.
Šavasanos atlikimo prieš miegą privalumai
Kada turėčiau atlikti Šavasaną? Šį klausimą užduoda daugelis pradedančiųjų. Ją galima atlikti bet kuriuo paros metu. Kaip minėta anksčiau, Šavasana paprastai užbaigia jogos praktiką. Jei praktikuojate Šavasaną kaip meditacijos pagrindą, patogiausia tai daryti prieš pat miegą.
Pradedantiesiems svarbiausia yra pasiekti atsipalaidavimo būseną, todėl prasminga atlikti Šavasaną prieš miegą. Atlikę asaną, būsite gerai atsipalaidavę ir galėsite greitai užmigti. Tai yra praktinė Šavasanos atlikimo prieš miegą nauda.
Jei praktikuojate Šavasaną kaip meditacijos pagrindą, poveikis greičiausiai bus priešingas. Pažengęs praktikantas, paniręs į gilios meditacijos būseną, yra budrus, jo fiziniai pojūčiai minimaliai reaguoja į išorinį pasaulį, kūnas ir protas yra pusiau miego būsenoje, tačiau sąmonė yra budri, neblaškoma išorinių dirgiklių. Jie yra meditacijos būsenoje.
Pabudęs iš šios būsenos, žmogus gali pajusti energijos antplūdį. Po šios praktikos tikrai nepajusite mieguistumo. Todėl įgudę asmenys neturėtų atlikti šavasanos prieš miegą, bet jie to ir nedarys, nes bent porą kartų patyręs šią proto ir kūno būseną, žmogus gali padaryti savo išvadas ir nuspręsti, kada geriausia medituoti.
Nors tai nėra aukščiausias Šavasanos lygis, atliekant šią praktiką jau galima įvertinti daugelį dalykų. Kai galite išbūti Šavasanoje ilgiau nei valandą, tarp miego ir budrumo, tuomet, šiuolaikiniais terminais tariant, galite sakyti, kad pasiekėte tam tikras šios praktikos aukštumas ir esate Samadhi būsenų link.
Dabar jūs suprantate, kad Šavasanos poza jogoje yra ne tik veiksmingo atsipalaidavimo priemonė, bet ir raktas į savo psichikos ir egzistencijos paslapčių supratimą.
Šavasana: kaip tai daryti teisingai moterims
Šavasanos poza gali padėti moterims išmokti atsipalaiduoti, kaip minėta anksčiau. Bet kodėl atsipalaidavimas yra toks svarbus moterims? Moterų psichika daugeliu atžvilgių yra daug jautresnė. Manoma, kad moteris valdo emocijos, ir tai tiesa. Moterys suvokia subtilesnes emocijas, todėl yra psichologiškai labiau pažeidžiamos.
Todėl moterys turėtų stengtis skirti daugiau laiko praktikoms, kurios sutelktos į viso kūno balansavimą. Atsipalaidavimas Šavasanoje yra ideali priemonė psichinei ir fizinei pusiausvyrai pasiekti.
Norėdami įvaldyti teisingą Šavasanos atlikimo techniką, vadovaukitės aukščiau pateiktu aprašymu ir pradėkite praktikuotis. Svarbiausia – nebandyti atlikti Šavasanos tobulai. Nėra tobulo varianto; yra tas, kuris jums labiausiai tinka. Stenkitės laikytis instrukcijų, bet nepersistenkite jų studijuodami detales. Su praktika suprasite šios asanos paskirtį.
Taip pat patys nuspręsite, kuriuo keliu eiti: ar gilintis į meditacinį Šavasanos aspektą, ar apsiriboti jos atsipalaidavimo funkcija. Nėra teisingo atsakymo, nes kiekvienas turi savo tikslus ir, remdamasis jais, praktikuos pagal savo įsitikinimus. Nėra prasmės bandyti įtikinti skaitytojus elgtis tam tikru būdu. Pasinaudokite šio straipsnio informacija, stenkitės giliau išnagrinėti temą ir tada suprasite, kuris metodas jums tinka, kas geriausiai atitinka jūsų asmenybę. Nebandykite savęs įsprausti į šabloną ar koncepciją. Tai tik schemos. Gyvenimas visada yra daug platesnis nei abstrakcijos ir teorijos. Praktikuokite ir mokykitės. Tai yra sėkmingos jogos praktikos raktas.
Detali Šavasanos atlikimo technika aprašyta čia
