DISCIPLINA. 5 paprasti principai, kurie padės nepasiduoti ir gauti garantuotus rezultatus

Kas yra disciplina? Kodėl nuo jos bėgame?

Daugeliui žodis disciplina asocijuojasi su bausme, priverstiniu ko nors atlikimu sukandus dantis ir bandant iškęsti. Būtent dėl tokio suvokimo bėgame nuo jos, vengiame drausmingai ko nors imtis daryti, nes disciplina skamba kaip bausmė.

Iš tikrųjų disciplina tai ne savęs spaudimas. Disciplina – tai buvimas ištikimam pačiam prieš save. Tai ištikimybė savo žodžiams, veiksmams, vertybėms. Tai gebėjimas daryti tai, ką tau labai svarbu daryti, netgi tada, kai tuo metu nesinori daryti ir ne todėl, kad esi įpareigotas,  bet todėl, kad nusprendei, kad tau to reikia,  nes TU pasirinkai tai dėl savęs, ir todėl žinai, kodėl tau to reikia.

Vadovaujantis pirminiu disciplinos suvokimu poreikis sportuoti mūsų galvose skambėtų taip: „aš privalau sportuoti, nors ir negaliu pakęsti sporto, nes sportuoti reikia“. Tuo tarpu suaugusio asmens disciplinos suvokimas skambėtų taip: „ aš renkuosi judėjimą, kadangi noriu jaustis gyvybingu, energingu ir tai darau ne dėl to, kad reikia, bet todėl, kad tai gerina mano savijautą“.  Tai jau visai kitokia vidinė pozicija, vedanti prie visai kitokio rezultato.

Motyvacija priklauso nuo būsenos, o disciplina sukuria mums būseną.

Todėl sportininkai nelaukia įkvėpimo, jie veikia.  Laikydamiesi savo tvarkaraščio net ir atėję į treniruotę be motyvacijos, po 20 min. veikimo atsiranda ir energija, ir noras, bet tai neatsiranda savaime, tai kyla iš veiksmo.  Disciplina nėra apie darymą daugiau, disciplina yra apie darymą stabiliai. Būtent nuoseklumas,  stabilumas mums suteikia ir  energijos, ir rezultatus.

Kai nėra režimo, kiekvieną kartą turi vis iš naujo nuspręsti, kada eiti miegoti, kada keltis, kada ir ką valgyti, atlikti mankštą ar ne. Toks kiekvienas sprendimas eikvoja resursus, naudoja energiją, dėl to galiausiai jaučiamas nuovargis ir nebelieka jėgų. Kai yra struktūra, protas nebeklausia tai būtina daryti ar nebūtina, jis tiesiog daro tai, kas yra suplanuota. Tokiu būdu išsaugojamas milžiniškas kiekis energijos veiksmui, o ne veiksmo apmąstymui ar sprendimo priėmimui.

5 disciplinos principai, kurie padeda nenuklysti kelyje

1. Pirma. Sprendimas yra priimamas vieną kartą. Verta nustoti kiekvieną dieną spręsti daryti ar nedaryti. Jeigu pasivaikščiojimas, mankšta ar treniruotė yra numatyta tavo tvarkaraštyje, viskas – taškas. Tą ir darome. Jei ekranų išjungimas ir šviesos gesinimas yra numatytas 22 val., apie tai daugiau nediskutuojame ir išjungiame. Kai sprendimas jau yra priimtas, protas nebeeikvoja resursų vidinėms deryboms, permąstymams, jis tiesiog vykdo. Tai suteikia energijos ir laisvės.
2. Antra – pradėti nuo mažų dalykų. Svarbiausia – pradėti. Nelaukite tinkamo oro, nusiteikimo, tinkamos progos – ji gali taip ir nepasirodyti. Tiesiog pradėkite nuo žingsnio, kurio būtų neįmanoma nepadaryti. Pavyzdžiui, ne valanda sporto salėje, o 10 min. pasivaikščiojimo pietų pertraukos metu ar po darbo. Ne naujas mitybos planas visai savaitei į priekį nuo ateinančio pirmadienio, bet sveikesni maistingesni pusryčiai ar kitas dienos patiekalas. Reguliarus mažų žingsnelių atlikimas yra daug vertingesnis, nei žygdarbis kartą per mėnesį ar per metus. Tai šmaikščiai iliustruoja istorija, kaip vienas tikintysis po didžiųjų metų švenčių nusprendė pradėti  sportuoti.  Įsigijęs metinį abonementą į sporto klubą nuėjo, sportavo geras 3 valandas, jautėsi it kalnus nuvertęs, visas toks motyvuotas! Sekančią dieną nebegalėjo paeiti. Skaudėjo visus raumenis. Ir nusprendė: „aj, užteks man ir gavėnios“… Kad taip nenutiktų ir mums, verta laikytis minimalios dozės principo, kuriuo vadovaujasi ir sportininkai. Stabili, nors minimalios treniruotės dozė duoda daugiau rezultatų, nei chaotiškas maksimumas.
3. Trečia – sistema svarbesnė už nuotaiką. Tikėtina, kad ne kiekvieną dieną norėsite daryti tai, ką nusprendėte ir tai visiškai normalu. Sportininkai irgi eina treniruotis ne visada todėl, kad nori, turi motyvacijos, o todėl, kad pagal  tvarkaraštį tai yra treniruočių diena ir viskas – tai nėra apsvarstoma. Sistema veikia net ir tada, kai nėra jokios motyvacijos. Todėl pasitikėkite savo sprendimu labiau nei savo nuotaika.
4. Ketvirta. Pertrauka yra plano dalis. Tai nereiškia, kad pas jus nėra disciplinos, tai tiesiog yra proceso dalis. Pertraukos, pauzės nėra išimtis. Jeigu šiandien kažkur atitrūkote nuo plano, susijaukė rutina, nepavyko padaryti to, kas buvo numatyta – nieko tokio. Tęskite rytoj tai, ką buvote numatę šiandien. Jokių apgailestavimų, savęs nuvertinimų ar mąstymo, „jei jau šiandien nuklydau nuo plano ir „sugadinau“ savo savaitės režimą, tai naują pradėsiu nuo pirmadienio, o šią savaitę lai bus kaip bus“. Tikroji disciplina tai ne nutrūkimų nebuvimas, tai yra greitis grįžimo į režimą po jų.
5. Penkta. Atlygio integravimas į procesą. Nustokite atidėlioti gyvenimą vėlesniam laikui. Numesiu svorio ir tada būsiu laiminga. Užbaigsiu projektą, tada pailsėsiu. Tai yra spąstai, nes po vieno etapo, vėl prasideda kažkas naujo, o atlygis yra pats savaime procesas. Pavyzdžiui, išėjote pasivaikščioti, pakvėpuoti oru ir ilsitės. Gulatės laiku miegoti, rytą jau pabundate jausdamiesi kitu žmogumi, gerai pailsėjusiu. Radote valandą laiko užsiimti jums mėgstama veikla, pasidžiaukite tuo, negalvodami apie dar laukiančius, neatliktus darbus. Toks sąmoningas atlygio integravimas į procesą ir suteikia jums energijos dabar, ne rytoj, ne poryt. Tokiu būdu ženkliai lengviau yra laikytis numatytos disciplinos ir išsaugoti energiją.

Ir vis dėlto, kodėl metame tai, ką pradėjome? Kokius įrankius galime taikyti, kad nemestume visko pusiaukelėje?

1 – oji klaida, kodėl žmonės meta tai, ką pradėjo, per daug didelis pirmasis žingsnis. Prisiima sau per daug vienu metu ir perdega, galvodami, kad „tai ne man“. Verta pradėti vieną pokytį, o ne penkis iš karto. Pirmiausia įtvirtiname vieną pakeitimą savo gyvenime, tada pridedame kitą, dar kitą ir taip keliaujame į priekį.

2 – oji klaida. Nėra aiškaus atsakymo į klausimą kodėl? Kodėl imuosi to? Atsakymas „nes reikia“ šioje vietoje netinka, kadangi viduje nėra gyvo atsakymo, o kas nuo to pasikeis? Todėl susidūrus su pirmaisiais iššūkiais nėra į ką įsikibti. Prieš imantis veiksmo reikia užduoti klausimą sau ir nuoširdžiai į jį atsakyti: kas konkrečiai pasikeis mano gyvenime, jeigu aš disciplinuotai pradėsiu daryti TAI? Nesakykit, kad tapsiu sveikesnis, kadangi tai labai abstraktu. Vietoje to geriau sakyti sau: rytą aš pabusiu energingesnis, galėsiu daryti tai, ko dabar nespėju padaryti, kam neturiu laiko ar energijos. Jums tai turi būti pakankamai aiški priežastis ir turite jausti apčiuopiamą naudą.

3 – oji klaida. Mąstymas „viskas arba nieko“. Praleidote vieną dieną – viskas. Viskas sugriuvo, nieko nebedarysiu, nes man nesiseka laikytis plano ir pan. Prisiminkite vieną svarbią taisyklę: 50 proc. įvykdyta užduotis yra geriau nei 0 proc. Kaip vienas mokytojas kartą man yra pasakęs – geriau keturios asanos, negu nei vienos. Netobulai atliktas veiksmas, bet atliktas reguliariai, visada duoda daugiau rezultatų, nei tas grandiozinis planas, kuris taip niekada ir nebūna pradėtas.

Motyvacija – tai kibirkštis ir ji mums reikalinga periodiškai naujoms pradžioms, tuo tarpu drausmė, reguliarumas gali padėti tai kibirkščiai tapti ugnimi, kuri veda į priekį vėl ir vėl.

Disciplina yra kaip malka, ji ne tokia ryški, kaip kibirkštis, bet ji dega ilgiau ir dega stabiliau, nepriklausomai nuo nuotaikos ir vykstančių pokyčių.

Šiandien disciplinos reikia ne tik konkrečiam darbui ar pasiekimams, ji reikalinga asmeniniam gyvenimui. Disciplina atsakinga už jūsų gyvenimo kokybę: miegą, atsistatymą, už tai, kad turėtumėte vidinių resursų, energijos. Svarbu sau įsivardinti ir įtraukti į savo kasdienybės tvarkaraštį tai, kas jums yra svarbu, nes kitu atveju tą jūsų laiką užpildys kitos veiklos, kiti žmonės ir jūs nukreipsite savo energiją ten, taip ir nepradėję daryti to, kas yra svarbu jums dėl jūsų pačių sveikatos ir asmeninės gerovės.

Šiandien pat pabandykite atlikti vieną mažą veiksmą, pasirinkite vieną dalyką, kurį jau seniai ketinote pradėti daryti dėl savęs ir skirkite laiką tam dalykui savo dienotvarkėje, jeigu ne šiandien, tai būtinai rytoj. Ir tą ketinimą įsivardinkite be „aš pasistengsiu ryte atlikti 5 min. mankštą dėl sveikatos“, o „rytoj ryte vos išlipus iš lovos aš 5 min. darysiu lengvus mankštos pratimus tam, kad pažadinčiau po nakties sustingusį kūną, kad pagerinčiau savo kraujotaką ir limfos tekėjimą, dėl to mano veide nebeliks naktinio paburkimo, mano kūnas taps mobilesnis, mano mintys aiškesnės, pagerės virškinimo veikla, aš turėsiu daugiau jėgų ir energijos dienos darbams ir jausiu dėkingumą sau ir motyvaciją rytojui“. Tai svarbus sprendimas, kuris yra sustiprinamas veiksmu. Čia ir yra pirmasis žingsnis į discipliną.