Joga nervams nuraminti

Ritualai protui nuraminti aptinkami jau senoviniuose tekstuose. Tai rodo, kad praktika, skirta nusiraminti ir atsipalaiduoti, buvo aktuali dar prieš mūsų neramius laikus. Kai protas nurimsta, ateina ilgai laukta harmonija ir ramybė. Jei stresas tapo nuolatiniu gyvenimo palydovu, joga ateis į pagalbą, nuramins nervus.

Tačiau reikia suprasti, kad vien asanos problemos neišspręs. Požiūris į stresą turėtų būti visapusiškas: sąmoningas požiūris į pasaulį, darbas su savo užtemimais, tolerantiškas ir draugiškas požiūris į kitus.

„Keisk save, ir aplinkinis pasaulis pasikeis“, – taip teigia teigiamą transformaciją jau patyrę jogos praktikai. Teigiami pokyčiai gyvenime neįvyks savaime.

Reikia stengtis, nuolat dirbti su savimi ir sekti pirmuosius du jogos žingsnius – Jama ir Nijama. Šie principai bus reikšminga atrama jogos kelyje ir nuramins protą.

Didelę reikšmę kovojant su stresu turi vadinamoji psichinė higiena – identifikuojant ir išsijojant informaciją, galinčią rimtai pakenkti psichologinei pusiausvyrai. Kaip atpažinti destruktyvią informaciją? Padės gebėjimas suvokti tikrovę be iliuzijų.

Visiškai atsikratyti iliuzinio suvokimo nepavyks, nes pasaulis sukonstruotas kaip didelė iliuzija – Maja. Tačiau gebėjimas naršyti informacinėje erdvėje ir atsikratyti nereikalingo bei destruktyvaus yra įmanoma užduotis. Pratjahara praktika, meditacija ir mantra padės tai padaryti.

Deja, pakeisti savo gyvenimą per vieną naktį nėra taip paprasta. Ilgalaikiai įpročiai, vyraujanti aplinka, į save orientuota gyvenimo pozicija gali stipriai sulaikyti žmogų ir trukdyti vystytis. Šiuo atveju hatha jogos asanos išlieka paprasčiausias ir prieinamiausias būdas pakeisti save, savo gyvenimą ir kovoti su amžinu stresu.

Streso priežastys

Stresas dažniausiai yra reakcija į psichinį ar emocinį spaudimą. Tai dažnai atrodo kaip situacijos kontrolės praradimas. Kas gali sukelti stresinę situaciją?

Darbas (konfliktai, darbo trūkumas, išėjimas į pensiją); šeima (sunkumai santykiuose, skyrybos, sunkiai sergančio giminaičio priežiūra); finansinės problemos, sveikatos būklė (traumos, ligos); egzistencinės problemos (gyvenimo prasmės stoka, gyvenimo gairių praradimas).

Net tokie reikšmingi įvykiai, kaip nekilnojamojo turto pirkimas, vestuvės ar vaiko gimimas, kurie, atrodo, turi teigiamą krūvį, gali sukelti stresą.

Ką reikia žinoti apie stresą?

Kiekvienas patiria stresą. Kiekvienas žmogus retkarčiais patiria stresines situacijas. Stresas gali būti trumpalaikis arba gali trukti ilgai. Kai kurie žmonės greičiau įveikia stresą, o kiti kenčia nuo užsitęsusio streso.
Ilgalaikis stresas gali pakenkti jūsų sveikatai. Įveikti lėtinį stresą – nelengva užduotis, nes organizmas negauna aiškaus signalo grįžti į normalią veiklą. Taigi, lėtinis stresas gali sutrikdyti imuninės, virškinimo, širdies ir kraujagyslių bei reprodukcinės sistemos veiklą.
Stresą galima valdyti. Praktikuodami asanas, kad nuramintumėte nervų sistemą, galite sumažinti neigiamo poveikio sveikatai riziką. Dvasinės literatūros skaitymas padės ramiau ir adekvačiau suvokti, kas vyksta aplinkui.

Stresas ir nervų sistema

Viskas prasideda nuo smegenų. Stresinėje situacijoje išsiskiria streso hormonai, kurie patenka į kraują ir signalizuoja „kovok arba bėk“ reakciją. Dėl to padažnėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis, o organizmas patiria visus intensyvius fiziologinius streso simptomus.

Simpatinė nervų sistema padeda reaguoti į kovos ar bėgimo signalą. Parasimpatinė nervų sistema yra atsakinga už „poilsio ir virškinimo“ mechanizmą, kuris signalizuoja, kai reikia nusiraminti ir sulėtėti. Šios dvi autonominės nervų sistemos dalys visada dirba kartu ir gauna signalus iš smegenų.

Kaip susidoroti su lėtiniu stresu?

Asanos, skirtos nuraminti nervus, padės padidinti endorfinų gamybą, kurie pagerina nuotaiką ir mažina stresą. Joga, skirta nusiraminimui gali pakeisti energiją, o tai lems ramesnį požiūrį į gyvenimą.
Streso valdymo meditacija padės suvokti savo kūną ir supančią erdvę. Ši praktika teigiamai veikia tokius sutrikimus kaip nerimas ir depresija.

Miego kokybės ir trukmės gerinimas padės atkurti kūną ir nervų sistemą. Miegas turėtų trukti mažiausiai 7 valandas. Jūs turite miegoti tuo pačiu metu, netrikdydami savo rutinos.

Stresinių situacijų nustatymas, jų analizė ir pagrįstas požiūris padės suformuoti adekvatų požiūrį į gyvenimo konfliktus.

Joga kaip priemonė nervams nuraminti šiandien išlieka prieinamiausia, saugiausia ir efektyviausia darbo su stresu forma. Nereikia vartoti vaistų, kurie turi šalutinį poveikį.

Protui nuraminti skirtos asanos veikia ne tik esant stresui, bet ir stiprina fizinį kūną. Jogą lengva atlikti, ji neturi rimtų kontraindikacijų ir yra prieinama pradedantiesiems, o praktikai reikia tik kilimėlio, patogių drabužių ir rekomendacijų laikymosi.

Asanos ramybei ir atsipalaidavimui

Jei jūsų tikslas yra nuraminti nervus, tuomet galite atlikti keletą specialių jogos pozų, kurios veiks nervų sistemą. Pasirinkus išplėstinę bendrojo stiprinimo praktiką, į jogos kompleksą organiškai gali būti įpintos asanos nervų sistemai. Tokiu atveju poveikis apims ne tik nervų sistemą, bet ir kitas organizmo sistemas.

Adho Mukha Švanasana (žemyn nukreipto šuns poza) yra viena iš populiariausių asanų, kurias galima rasti kiekvienoje jogos pamokoje. Ši asana yra įtraukta į įvairias vinjasas ir turi keletą variantų pradedantiesiems ir pažengusiems specialistams.

Į apačią nukreipto šuns poveikis yra panašus į Sarvangasanos poveikį, tačiau jei Sarvangasana atliekama ne visada ir ne visiems ją galima atlikti, tai žemyn nukreiptas šuo tinka praktiškai bet kokiomis sąlygomis.

Šios asanos raminamąjį poveikį nervų sistemai lemia gilus lenkimas. Šioje pozicijoje sumažėja streso hormonų gamyba ir suaktyvėja parasimpatinė sistema, normalizuojasi širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Dėl to išnyksta panikos priepuoliai, depresija, normalizuojasi miegas.

Kiti į apačią nukreipto šuns atlikimo efektai:

• pagerėja smegenų aprūpinimas krauju;
• veikiant hipofizę, palaikomas insulino lygis;
• suaktyvinamas virškinimo sistemos ir virškinamojo trakto darbas;
• didėja lankstumas, gerėja sąnarių paslankumas, stiprėja pagrindiniai raumenys.

Ši asana išsiskiria savo universalumu. Pradedantiesiems Adho Mukha Svanasana galima atlikti sulenkus kelius. Tie, kurie tęsia, gali atlikti posūkius iš šios asanos arba pridėti dinamiškų ar jėgos elementų. Ir kiekviename iš variantų asana duos efekto.

Halasana (plūgo poza) – padeda reguliuoti simpatinę nervų sistemą, švelniai spaudžiant kaklą ir kontroliuojant adrenalino lygį. Halasana gerina endokrininės sistemos veiklą, paveikdama skydliaukę, prieskydines liaukas ir hipofizę.

Šios asanos atlikimas:

• padidina nugaros smegenų ir nugaros raumenų jėgą ir tonusą;
• gerina kraujotaką;
• naudingas gydant astmą ir bronchitą;
• mažina įtampą nugaroje, gerina laikyseną;
• turi gydomąjį poveikį galvos, nugaros skausmams, nemigai;
• reguliuoja medžiagų apykaitą ir padeda normalizuoti svorį.

Halasana priklauso apverstų asanų grupei, todėl ją atliekant reikia atkreipti dėmesį į kontraindikacijas: išvaržas, slankstelių diskų poslinkį, išialgiją, kaklo stuburo artritą, rimtas nugaros problemas, menstruacijas, nėštumą. Jei jūsų pėdos nenusileidžia iki grindų, galite jas atremti į sieną arba padėti ant kaladėlių. Halasana turi skirtingus vykdymo variantus: kojas taip pat galima išskėsti į šonus arba perkelti į dešinę arba į kairę.

Ananda Balasana (palaimingo vaiko poza) yra puiki asana, skirta nusiraminti ir atsipalaiduoti: sumažindama širdies ritmą, padeda atsikratyti nuovargio ir streso. Asana turi keletą supaprastintų variantų: jei negalite suimti pėdų rankomis, galite naudoti diržus arba rankomis suimti apatinę šlaunų dalį kelių srityje.

Šios asanos atlikimas padeda:

• padeda sumažinti apatinės nugaros ir kryžkaulio įtampą;
• atveria vidines šlaunų dalis, neapkraunant nugaros;
• švelniai ištempia kirkšnį ir pakaušio raumenis;
• stiprina dubens dugną, o tai teigiamai veikia reprodukcinės sistemos veiklą;
• pagerina energijos cirkuliaciją svadhisthana čakroje ir skatina palankius antrosios čakros pasireiškimus.

Ananda Balasana yra lengva atlikti, tačiau šioje pozicijoje svarbu imtis atsargumo priemonių. Dėl kaklo traumų geriau po galva pasidėti tvirtai sulenktą antklodę. Asaną turite atlikti tiesiu stuburu, kad išvengtumėte traumų. Kadangi Ananda Balasana laikoma lengvesne apverstos asanos forma, jos negalima atlikti, jei turite aukštą kraujospūdį.

Šavasana (lavono poza) – tai asana, skirta maksimaliam proto ir kūno atpalaidavimui, kurią gali atlikti bet kokio lygio praktikas. Šavasanai nereikia specialaus pasiruošimo ar specialių įgūdžių. Kilimėlis ir patogūs drabužiai – visi būtini atributai stresui numalšinti.

Kaip veikia Šavasana:

• pašalina visų rūšių stresą, įtampą ir nerimą;
• padeda atsikratyti depresijos ir daugelio psichinių problemų;
• atgaivina ir atpalaiduoja protą ir kūną;
• gerina visų organizmo sistemų veiklą.

Šavasanoje dėl stiprios lordozės gali atsirasti skausmas juosmens srityje . Tokiu atveju po šlaunų dalimi reikia padėti suvyniotą kilimėlį, kad sumažintumėte apatinės nugaros dalies įtampą.

Joga, skirta nuraminti nervus, yra galingas psichinės pusiausvyros šaltinis. Ši holistinė praktika atgaivina žmogaus kūną, protą ir sielą.

Ši priemonė ypač svarbi pasaulyje, kur dėl nepalankios ekologijos, nenatūralaus maisto, žalingų įpročių, sėslaus gyvenimo būdo sveikata neigiamai veikiama kiekvieną minutę.

Stresas sukelia rimtą smūgį sveikatai, sukelia daugybę ligų. Šiandien dauguma iš mūsų turi pernelyg aktyvią simpatinę nervų sistemą. Galima sakyti, kad gyvename nuolatinėje „kovos ir bėk“ būsenoje.

Asanos nervams nuraminti, gali padaryti stebuklą ir sugrąžinti žmogų į harmonijos ir pusiausvyros būseną. Jums tereikia suvokti jogos naudą kovojant su stresu ir išsitiesti kilimėlį.

Originalus straipsnis