Diafragminis kvėpavimas

Visi mūsų judesiai reikalauja įtampos, tačiau, kai žmogus negali grįžti iš raumenų ir psichinės įtampos į atsipalaidavimo būseną, jis patiria stresą. Bėgant metams susikaupęs stresas gali sukelti silpną, paviršutinišką impulsinį kvėpavimą viršutinėje plaučių dalyje, o tai dar labiau lemia lėtinį pervargimą ir nervų sistemos susilpnėjimą. Silpnas ir nereguliarus kvėpavimas savo ruožtu prisideda prie jautrumo stresui ir depresijos išsivystymo. Visa tai sukuria pagrindą ligoms ir sutrikimams vienoje ar kitoje organizmo sistemoje.

Žmogaus kūne yra daugiau nei 400 skirtingų raumenų, kurių struktūra ir kiekis yra individualūs. Kai kurie iš jų yra nuolat aktyvūs. Viena iš tokių yra diafragma, kuri yra plona pertvara, padalijanti liemenį į dvi dalis – krūtinę ir pilvo ertmę. Dėl dinamiško diafragmos darbo vyksta kvėpavimo, virškinimo, kraujotakos procesai. Nuo šio raumens darbo priklauso žmogaus savijauta. Žinios apie tai leidžia stebėti savo sveikatos būklę ir greitai atpažinti augančias organizmo problemas.

Kas yra diafragma
Diafragma yra plona sausgyslinė-raumeninė plokštelė, susidedanti iš dryžuotų raumenų, susidarančių iš tiesiojo pilvo raumens. Jo kraštas eina išilgai apatinės šonkaulių linijos. Viršutinę, išgaubtą dalį dengia freninė fascija, o apatinę, įgaubtą – pilvo fascija. Dešinėje pusėje pakeltas diafragmos kupolas, nes kepenys yra greta dugno. Centrinė dalis, kur praeina venos ir nervai, susideda iš sausgyslių. Viršutiniai freniniai nervai tęsiasi iki perikardo širdies kanalo, o apatiniai prasiskverbia į pilvo ertmę, pasiekdami įstrižinius ir skersinius pilvo ir apatinės nugaros dalies raumenis. Diafragma aktyviai dalyvauja limfos ir kraujo tekėjimo procese, palengvindama veninio kraujo judėjimą, todėl padeda širdžiai, mažindama vainikinių kraujagyslių ir paties organo apkrovą. Štai kodėl ji vadinama „antrąja širdimi“.

Pagrindinės diafragmos funkcijos
Negalima nuvertinti diafragmos svarbos žmogaus organizmui. Nuo šio raumenų skaidulų ir sausgyslių rezginio priklauso vidinių fizinių sistemų: širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, virškinimo sistemos efektyvumas. Tai aktyvios, dinaminės diafragmos funkcijos. Statinė funkcija yra palaikomoji, padedanti palaikyti krūtinės ir pilvo ertmės organų funkcionavimą vidinėje erdvėje.

Diafragmos vystymas per jogą
Diafragma veikia daugiau nei 100 sąnarių, koordinuodama sudėtingus kūno ertmių formos pokyčius, derindama kelių galūnių ir liemens sąnarių koordinuotus veiksmus. Jei judesyje dalyvauja tik dideli raumenys, tai pareikalaus per daug pastangų, o jei tik maži – bendras judesio vaizdas bus mums nepastebimas. Pozos lavina raumenų jutimo vystymąsi tose vietose, kur raumenys prisitvirtina prie sąnarių. Diafragma turi daug šių jungčių su šonkauliais ir slanksteliais. Atliekant pozas jaučiant diafragmą tampa geriau. Jei ji įtemptas, tai iškreipia pagrindinius raumenis, taigi ir visą raumenų sistemą. Jei diafragma laisva, tai lenkiantis atgal neskauda, apverstos pozos nebaisios, o pasilenkus yra nuo ko atsispirti atliekant judesius klubų sąnariuose. Galite sukurti kinetinę grandinę ir atlikti judesį giliau bei efektyviau.

Dirbant su diafragma, tampa įmanoma įvaldyti sudėtingesnes jėgos ir balansavimo pozas. O norėdami „atgaivinti“ diafragmą, galite pradėti nuo sukimo, pilvo srities manipuliacijų ir intervalinio kvėpavimo. Greitas aktyvavimas vyksta aktyvių, trumpų kvėpavimo ciklų metu, kai pilvo raumenys įtempiami ir daugiau dėmesio skiriama iškvėpimo procesui. Toks kvėpavimas sumažina įtampą pilvo ertmėje, todėl diafragma gali būti paruošta natūraliam, pilnam, giliam kvėpavimui. Ateityje aktyvi diafragma gali būti prijungta prie fizinių veiksmų. Pozų, skirtų tempti priekinį kūno paviršių, atlikimas pasiekiamas atpalaiduojant diafragminę zoną. Tai pirmas žingsnis įvaldant nugaros lenkimus, kurie atkuria prarastą stuburo judrumą.

Kitas žingsnis leis pagilinti kūno pasisukimų amplitudę naudojant diafragminį kvėpavimą. Taip suteikiame savo diafragmai galimybę tobulėti! Nėra baimės, kad stuburas gali būti perkrautas. Visą apkrovą gauna besivystantis diafragmos sausgyslių centras. Kuo jis labiau išvystytas, tuo gilesnis bus stuburo įlinkis. Reikia manyti, kad šis metodas reikalauja laiko, energijos išteklių ir didesnės koncentracijos. Gilūs stuburo lenkimai ir sudėtingi posūkiai nėra tikslas savaime, o tarnauja kaip papildomas rezervas fiziniam kūno vystymuisi, taigi ir praplečiant mūsų gebėjimo suvokti tikrovę ribas.

Diafragmos vystymasis su intervaliniu kvėpavimu
Diafragminis kvėpavimas – tai natūralus žmogaus kvėpavimas, kurį vykdo pagrindinis kvėpavimo raumuo – diafragma. Kai įkvepiate, jis nusileidžia, išpučia skrandį, iškvepiant pakyla, plečiasi krūtinės sritis. Jį galima išvystyti intervaliniu kvėpavimu, kuris apima raktikaulinį, šonkaulių ir pilvo srities kvėpavimą.

Intervalinio kvėpavimo technika

1.Raktikaulinis kvėpavimas

Viršutinės plaučių dalies vystymuisi. Lengvai spausdami delnus uždėkite ant viršutinių šonkaulių – po raktikauliais. Lėtai, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tuo pačiu metu sutelkdami dėmesį į kvėpavimą ir delnų judėjimą. Įkvėpdami pakelkite delnus šonkauliais aukštyn, o iškvėpdami švelniai nuleiskite juos, neleisdami delnams judėti raktikaulių atžvilgiu.

2.Kvėpavimas šonkauliais (krūtine)

Vidurinės plaučių dalies vystymuisi. Lengvai spausdami uždėkite delnus ant apatinių šonkaulių. Lėtai giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tuo pačiu metu sutelkdami dėmesį į kvėpavimą ir delnų judėjimą. Įkvėpdami išskleidžiame apatinius šonkaulius, delnais sukurdami nedidelį pasipriešinimą šiam judesiui. Iškvėpdami sklandžiai grąžinkite šonkaulius į pradinę padėtį, padėkite sau švelniai spausdami delnus.

3.Kvėpavimas pilvu

Plaučių apatinės dalies vystymuisi. Daugumai žmonių šis sritis nėra susijusi su kvėpavimu. Būtent ši praktika labiausiai prisideda prie diafragminio kvėpavimo vystymosi. Lengvai spausdami padėkite delnus ant pilvo. Lėtai, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite, tuo pačiu metu sutelkdami dėmesį į kvėpavimą ir delnų judėjimą. Įkvėpdami plečiame pilvą, delnais sukurdami nedidelį pasipriešinimą šiam judesiui. Iškvėpdami sklandžiai grįžtame į pradinę padėtį, švelniai spausdami delnus, kad padėtume atlikti atvirkštinį judėjimą.

Diafragminio kvėpavimo privalumai

Fiziniame lygmenyje

Pagrindinis diafragminio kvėpavimo privalumas yra tai, kad naudojamas visas plaučių tūris, o tai teigiamai veikia bendrą organizmo būklę ir jo apsaugines galimybes susidūrus su virusais ir bakterijomis. Taip pat diafragminis kvėpavimas:

masažuoja vidaus organus, gerina kraujotaką ir kraujagyslių tonusą: sušyla rankos ir kojos, dingsta triukšmas ausyse ir galvoje;
gerina virškinimą, žarnyno veiklą ir bendrą virškinamojo trakto veiklą; padeda nuo lėtinio vidurių užkietėjimo;
pagerėja plaučių ventiliacija, kurios darbinis tūris gali padidėti 10–30 %: plaučiai išvalomi nuo gleivių, dulkių ir dervos, išnyksta dusulys;
užtikrina tinkamą visų organų mitybą dėl veiksmingos dujų apykaitos tarp įkvėpto deguonies ir iškvepiamo anglies dioksido: normalizuojasi svoris;
Turėdamas raminamąjį poveikį, mažina raumenų įtampą dubens, pilvo ir krūtinės ląstos srityje.

Energetiniame lygmenyje

Diafragminis kvėpavimas:

didina energijos srautą, stimuliuoja hipofizę ir „trečiąją akį“, pripildo energijos protą, kūną ir sąmonę, gerina intuiciją;
stimuliuoja smegenų „chemiją“ formuojant laimės hormonus, kurie padeda susidoroti su depresija;
stumia stuburo skystį link smegenų, suteikdamas daugiau energijos;
padeda pasiekti naują veiklos lygį;
kiek įmanoma pripildydamas plaučius, atgaivina ir nukreipia magnetinį lauką;
valo ir aktyvina kanalus, didina gyvybingumą;
padeda pagreitinti emocinį ir fizinį gijimą nukreipiant ankstesnį psichikos sąlygotą skausmą;
padeda sugriauti įprastus pasąmonės modelius, tokius kaip baimė ir nesaugumo jausmas;
stiprinti širdies raumenį, ugdyti ištvermę;
leidžia valdyti neigiamas būsenas ir emocijas, išlaikant aiškumą, sveiką protą ir kantrybę;
balansuodamas besileidžiančią ir kylančią energiją, ugdo jausmų ir minčių kontrolę, keičiasi asmenybė ir gyvenimo būdas.

Kontraindikacijos diafragminiam kvėpavimui

Diafragminio kvėpavimo neturėtų atlikti žmonės, turintys aukštą kraujospūdį, taip pat tie, kuriems neseniai buvo operuoti vidaus organai. Bet kokiu atveju, įvaldant diafragminį kvėpavimą būtina palaipsniui įsisavinti ir įgyti šį teisingą įprotį. Būtina laikytis saikingumo, nes su kiekviena praktika formuojasi kūno raumenų atmintis. Iš pradžių išsiugdo įprotis ramiai kvėpuoti, vėliau jis taps automatiniu ir pajusite, kaip lengviau tampa išlaikyti ramybę išnaudojant visą plaučių potencialą.

Verta prisiminti, kad jei nėra kontraindikacijų ir pratimai atliekami teisingai, diafragminio kvėpavimo rezultatas fizinėje plotmėje bus padidėjęs lankstumas ir ištvermė, o tai padidins gyvybingumą. Prisiminkime, kad svarbiausia diafragmos funkcija yra kvėpavimas. O visos kvėpavimo sistemos veiklai įtakos turi smegenys. Reguliuodami kvėpavimą keičiame savo minčių ir gyvenimo kokybę. Kaip mes kvėpuojame, taip ir gyvename!

Originalus straipsnis