Joga – tai įrankis, skirtas dirbti pirmiausia su savo neramiu protu, o kūno padėčių ir kvėpavimo praktikos tėra metodai, padedantys paveikti protą per fizinį kūną.

Eiliniam vidutiniam žmogui išgirdus apie jogą, jo galvoje iškart iškyla įvairių sunkių asanų vaizdai – lotoso poza arba stovėjimas ant galvos, bene viena garsiausių asanų. Tačiau pasigilinus į tekstus, kuriais remiasi joga, ir į jogos filosofiją, tampa aišku, kad darbas su savo kūnu ant kilimėlio, kuris dabar iš tikrųjų pristatomas kaip joga, yra tik maža dalis senovės saviugdos sistemos.

Kaip veikia joga

Taigi, pakalbėkime apie tai, kaip veikia joga ir kodėl fizinės praktikos yra tik dalis visų darbo su sąmone įrankių. Jogos esmę ir tikslus išminčius Patandžali aprašo viename pagrindinių jogos tekstų – Jogos sutrose. O pasigilinus į šio teksto studijas paaiškėja, kad joga – tai įrankis, skirtas dirbti pirmiausia su savo neramiu protu, o kūno padėčių ir kvėpavimo praktikos tėra metodai, padedantys paveikti protą per fizinį kūną, ir nieko daugiau.

Tiesą sakant, verta paminėti, kad gimnastiniai ir kvėpavimo pratimai gali išspręsti daugelį fizinio kūno problemų ir palengvinti daugelį (galbūt net visų) galimų ligų. Pavyzdžiui, kai pranajamos praktikoje pasiekiami tam tikri kvėpavimo sulaikymo lygiai, pasiekiama kūno būsena be ligų, tai yra, žmogui, kuris kvėpavimo sulaikymo trukmę padidino iki tam tikro lygio, jokia liga negali pasireikšti. Todėl joga labai veiksmingai gydo daugelį ligų, net ir vadinamų nepagydomomis.

Tačiau reikia suprasti, kad bet kokios ligos priežastis taip pat kyla iš mūsų neramaus proto. Net mokslas apie tai kalba. Yra visa mokslo sritis, nagrinėjanti destruktyvių psichikos reiškinių ryšį su fizinėmis ligomis, ji vadinama psichosomatika. Rekomenduojama susipažinti su psichologinėmis tam tikrų fizinių ligų priežastimis, tai leis atsikratyti daugelio fizinių negalavimų, bent jau tiesiog pakeitus požiūrį į kokį nors reiškinį ar pakeitus pasaulėžiūrą į pozityvesnę.

Būtent taip veikia joga: ji veikia mūsų neramų protą, kurį kai kurie buvę praktikai visiškai pagrįstai lygina su pašėlusiu drambliu ar girta beždžione. Labai taiklus palyginimas, turiu pasakyti. Tai neramus protas, sukeliantis visas kitas kančias – nuo prisirišimo ir pykčio iki net rimtų fizinių ligų, tokių kaip vėžys. Medicinoje yra šimtai atvejų, kai vėžys staiga išgydomas, įskaitant ir paskutines stadijas. Ir visais šiais atvejais buvo pastebėtas vienas bendras veiksnys – žmogus smarkiai pakeitė savo pasaulėžiūrą į pozityvesnę, geranoriškesnę ir altruistiškesnę. Ir liga tiesiog išnyko. Ar tai ne pats ryškiausias pavyzdys, kad visos ligų priežastys slypi neteisingame ir destruktyviame mūsų mąstyme?

Fizinės jogos praktikos gali suteikti kūnui absoliučios sveikatos. Tačiau tai tik pradiniai jogos etapai. Tai tarsi pradinė mokykla, kurioje mokomės skaityti, skaičiuoti ir rašyti. Bet visa tai tik pasiruošimas mokytis fizikos, chemijos, algebros, geometrijos, literatūros ir t.t. paslapčių. Tas pats ir jogoje: fizinės praktikos tik kloja pamatą, kad ant šio pamato būtų pastatyta šventykla. O pati joga iš esmės prasideda nuo vidinių praktikų – meditacijos praktikų. Čia prasideda tikrasis darbas su protu. Iš esmės tai yra joga. Jei joga laikoma tik gimnastika, be dvasinio komponento, tai yra jogos forma. Ji taip pat gali duoti vaisių, tačiau joje nėra nė šimtosios naudos, kurią iš esmės gali duoti joga.

Kaip užsiimti joga: nuo ko pradėti

Tai bene vienas pagrindinių klausimų pirmaisiais pažinimo su joga etapais. Įsivaizduokite, kad jums reikia aplankyti nepažįstamą miestą ir ten patekti tam tikru adresu. Visiškai akivaizdu, kad jums reikės susipažinti su žemėlapiu. Taigi, pradedant praktikuoti jogą, reikia susipažinti su „žemėlapiu“, kurį mums paliko praeities praktikai. O toks žemėlapis, kuriame detaliai nubrėžtas maršrutas, gali būti pagrindiniai tekstai apie jogą.

Vienas iš informatyviausių tekstų yra Patandžali jogos sutros. Ir šiame tekste Patandžali išsamiai aprašo, kaip ir kur pradėti praktikuoti jogą. O kaip pirmuosius žingsnius jogoje siūloma įsisavinti moralines nuostatas – Jama ir Nijama. Tiesą sakant, tai daug svarbiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Praktikuoti jogą nesilaikant moralinių nuostatų labai nerekomenduojama, nes jogos praktika suteikia žmogui energijos, o jei jis piktnaudžiauja ja, rezultatai bus pražūtingi tiek pačiam praktikui, tiek jį supantiems žmonėms.

Todėl labai svarbu susipažinti su pagrindiniais Jama ir Nijama principais ir bent jau sukurti ketinimą jais vadovautis, čia ir prasideda joga. Ir tik po to praktikantui rekomenduojama pradėti fizines jogos praktikas: asanas ir pranajamą. Įvaldę tai ir paruošę kūną ilgam buvimui meditacinėje asanoje, galite susipažinti su meditacinėmis praktikomis. Būtent tokia jogos pažanga bus harmoningiausia.

Kurią jogą pasirinkti ar kuri joga geresnė

Kai žmogus rimtai nusprendžia užsiimti joga, kyla klausimas: ką pasirinkti? Yra daug krypčių, ir kaip bebūtų keista, kiekviena jogos kryptis, net ir pati keisčiausia, iš pirmo žvilgsnio, turi savų privalumų. Todėl sunku vienareikšmiškai teigti apie bet kokios rūšies jogos praktiką. Be to, kiekvienas iš mūsų turime savų polinkių, savo (Patandžalio kalba) „samskarų“, taip pat savo problemų, kurias reikia išspręsti pasitelkus jogą, todėl duoti kažkokį universalių patarimą kiekvienam būtų tikrai ne visai protinga. Buda Šakjamunis rekomendavo savo mokiniams niekam (net ir pačiam) nesakyti, o viską išbandyti per asmeninę patirtį. Mūsų visuomenėje plačiai paplitusi nuostata, kad „šiame gyvenime reikia išbandyti viską“. Tik, deja, šie žodžiai dažniausiai kažkodėl reiškia svaigalų vartojimą ir kitokį keistą elgesį.

Pažvelkime į šį klausimą plačiau: įsitikinti tos ar kitos jogos ar savęs tobulinimo sistemos efektyvumu ar, priešingai, nenaudingumu gali tik išbandęs asmenine patirtimi. Jūs neturėtumėte pasikliauti tik kai kuriomis apžvalgomis, net iš žmonių, kurie jums yra autoritetingi. Juk kiekvienas žmogus yra individualus, o kas tinka vienam, gali netikti kitam. Ir atvirkščiai, tai, kas vienam pasirodė nenaudinga, gali būti veiksminga kitam. Žinoma, būtina įsiklausyti į patyrusių praktikų nuomonę, dėl to nekyla abejonių. Tačiau pagrindinis kriterijus vertinant tam tikrą kryptį gali būti tik asmeninė patirtis.

Kuri joga yra geresnė? Šis klausimas taip pat, švelniai tariant, neteisingas. Tas pats, kas klausti: „Kas geriau – dziudo ar karatė? Kovos menų atstovai, išgirdę tokius naivius klausimus, nuolaidžiai šypsosi. Pirma, kaip minėta aukščiau, kiekvienam savo, kiekvienam žmogui bus efektyvi saviugdos sistema, kuri idealiausiai atitinka jo polinkius, stipriąsias ir silpnąsias puses, antra, verta atsižvelgti ir į aplinkybes, kuriomis praktikuojama viena ar kitokia saviugdos sistema, taip pat tikslai, uždaviniai, problemos, kurias žmogus nori išspręsti.

Kaip joga veikia žmogaus gyvenimą?

Nebūtų perdėta sakyti, kad joga daro dramatišką įtaką gyvenimui. Žodžiu, viskas keičiasi. Net jei žmogus praktikuoja tik fizines praktikas, tai jau keičia jo energiją ir teigiamai veikia jo proto būseną. Ir šis pasaulis yra sukonstruotas taip, kad jeigu žmogus vystosi, tai ir jį supantis pasaulis pradeda vystytis. Keisdami save, keičiame mus supantį pasaulį. Nes viskas šiame pasaulyje yra tarpusavyje susiję. Taip pat jogos praktika, kaip įprasta, pagreitina mūsų veiksmų pasekmių, kitaip tariant, karmos sugrįžimą. O čia viskas individualu: jei žmogus turi sukaupęs daugiau gerosios karmos, tai gyvenimas tiesiogine to žodžio prasme priešais jį ištiesia visų įmanomų palaiminimų kilimą, o jei žmogus turi daug neigiamos karmos, tuomet ir pasireikš negatyvumas. Bet jūs taip pat neturėtumėte to bijoti. Pirma, jei žmogus praktikuoja sąmoningai ir eina per gyvenimą su altruistine motyvacija, tai jo neigiama karma jam pasireikš kuo švelniau, antra, viską, ką padarėme, dar turėsime ištverti. Tad geriau per porą metų tai patirti koncentruotai, nei kentėti visą gyvenimą.

Originalus straipsnis