Jogos žodynas. Vairagija

Prisirišimas. Tai yra reiškinys, kuriuo grindžiamos visos materialaus pasaulio kančios. Prisirišęs prie malonumo objektų, prie savo komforto zonos, prie įprastos reikalų padėties, gyvenimo rutinos, pasaulėžiūros, etc., žmogus pasmerktas kančioms. Taip yra dėl materialaus pasaulio nepastovumo. Joks materialus objektas negali egzistuoti amžinai. Viskas, kas sukurta, anksčiau ar vėliau bus sunaikinta. Be to, net tai, kas slypi anapus medžiagos – mūsų pačių mintys, jausmai, idėjos, sąvokos, mentaliniai modeliai ir t. t. – taip pat nuolat keičiasi. O tai, ką žmogus vakar laikė gėriu, šiandien jau gali būti laikomas blogiu, nepaisant to, kad išorinė situacija niekaip nepasikeitė. Dėl nuolatinių pokyčių išoriniame ir vidiniame žmogaus pasaulyje viskas, prie ko žmogus yra prisirišęs, anksčiau ar vėliau sunaikinama, tiksliau – pasikeičia. Fizikos požiūriu niekas nesukuriama ir nesunaikinama, viskas tik transformuojama, tai yra, keičia vieną būseną į kitą. Tačiau šie pokyčiai vyksta nuolat.

Kaip šėlstanti kalnų upė nė sekundei neišlaiko pastovios formos, net jei žmogui kyla iliuzija, kad koks nors objektas turi kažkokią stabilią būseną, tai tik laikinas reiškinys, o kai tas ar kitas objektas pakeičia savo formą, jei yra prisirišimas prie šio objekto, imama kentėti. Patandžali jogos sutrose ypatingas dėmesys skiriamas tokiai savybei kaip Vairagija. Iš sanskrito „Vairagija“ verčiama kaip „neprisirišimas“. Patandžali apie šią savybę rašo pirmojo 15 skyriaus sutroje. A. Bailey vertime sutra skamba taip: „Neprisirišimas – tai laisvė nenorėti visų troškimo objektų, žemiškų ar išmoktų iš tradicijos, tiek čia, tiek ateityje“. Gana įdomų vertimą pasiūlė A. Bailey, pakeliui atskleisdamas ir tokią šiuolaikinėje visuomenėje dažnai iškraipytą sąvoką „laisvė“.

Dažnai laisvės sąvoka reiškia galimybę daryti tai, ką nori, liekant nenubaustam. Bet, pirma, tai neįmanoma, net jei išorinės sąlygos sukuria nebaudžiamumo iliuziją, tada egzistuoja karmos dėsnis, kurio veikimas yra neišvengiamas, o antra, tikroji laisvė yra, kaip teisingai rašė A. Bailey, laisvė nuo „visų troškimo objektų“. Panašų „laisvės“ sąvokos aiškinimą galima rasti ir apaštalo Paulius: „Man viskas leistina, bet ne viskas naudinga“. Taigi laisvė – tai gebėjimas veikti ne savo aistrų, prisirišimų ir troškimų įtakoje. O tokią savybę kaip Vairagija suteikia tikra laisvė.

A. Falkovo pirmojo skyriaus 15-osios sutros vertime sakoma: „Visiška emancipacija ateina tam, kuris nieko nenori iš regėjimu ar klausa suvokiamo objekto“ . Kodėl nurodyti tik šie du jutimo organai? Faktas yra tas, kad iš pradžių troškimo objektai yra suvokiami būtent šiais dviem pojūčiais, o tik tada įvyksta suvokimas visais kitais. Maždaug 90 procentų informacijos žmogus gauna per regėjimą ir klausą, o pirminis noras atsiranda tada, kai žmogus pamato troškimo objektą arba apie jį išgirsta. Per kvapą, lytėjimą ir pan., jau atsiranda antrinis troškimo objekto suvokimas, kuris tik sustiprina troškimo atsiradimą.

Neprisirišimo vaisiai aptariami kitoje šio skyriaus sutroje – 16-oje sutroje. A. Bailey vertime sutra skamba taip: „Tobulumo rezultatas šiame neprisirišime yra tikslus dvasinio žmogaus pažinimas, išsilaisvinus iš savybių arba gunų“. Ką reiškia „tikslios žinios“? Šią sąvoką išsamiau atskleidžia Swami Vivekanandos vertimas: „Visiškas išsivadavimas iš prisirišimų yra susijęs su atitrūkimu net nuo tam tikrų savybių ir kyla iš tikrosios Purušos prigimties pažinimo“. Neprisirišimas prie nieko ar ko nors kyla iš gryno tikrovės suvokimo ir Purušos pažinimo.

Taigi prisirišimai sukelia kančias dėl supančio pasaulio nepastovumo. Atsiskyrimo (atsitraukimo) būsena yra absoliučios laisvės nuo kančios ir jos priežasčių būsena. Aukščiausios tikrovės, kuri pati savaime yra neduali, pažinimas veda į atsiskyrimo būseną. Objektų skirstymas į malonius ir nemalonius, kurį atlieka protas ir yra grynai subjektyvus, veda į kančias. Be to, prisirišimo būsena atsiranda ne tik malonių daiktų atveju. Vieno ar kito objekto suvokimas kaip nemalonus sukelia prisirišimą prie bandymų išvengti šio objekto arba neigiamai į jį reaguoti.

Taigi bet kokia dichotomija supančio pasaulio atžvilgiu sukelia prisirišimo jausmą. Ir tik nedualus suvokimas, kylantis iš Purušos prigimties pažinimo, leidžia panaikinti prisirišimą. Savo ruožtu Vairagija leidžia tobulai įsisavinti Jama ir Nijama principus, nes prisirišimas yra viena iš pagrindinių kliūčių laikytis moralinių nuostatų. Savo ruožtu Jama ir Nijama laikymasis leidžia nekaupti neigiamos karmos veiksmais, kuriais siekiama vaikytis prisirišimo objektų, o dvasinės praktikos pastangomis sukurti teigiamą karmą. Tai irgi palengvina Vairagija.

Straipsnis išverstas iš jogos klubo OUM.RU puslapio.