Trys gunos: satva, radžas, tamas

Žodis guna sanskrito kalba reiškia „kokybė”. Be to, viena iš šio žodžio reikšmių yra „virvė”. Sąvoka guna reiškia objekto savybes, kurios suriša arba sukausto tą objektą, neleidžiant jam visiškai išreikšti savo paskirties.

Iš karto reikia pažymėti, kad, kadangi dvasiniame pasaulyje visi objektai išreiškia savo pirminę prigimtį iki absoliutaus laipsnio, gunos yra išskirtinai materialaus pasaulio atributas. Be to, gunos yra viena iš pagrindinių Ajurvedos sąvokų, apibūdinančių  pagrindines gamtos savybes.

Jų yra trys:

• Satva yra balansuojanti, harmonizuojanti ir dvasinga jėga;
• Radžas – aistra, azartas, aktyvi ir motyvuojanti jėga, suardanti ankstesnę pusiausvyrą;
• Tamas yra neaktyvi, slopinanti ir neigiama jėga, traukianti žemyn į neišmanymą.

Šios savybės būtinos norint sukurti viską, kas yra materialiame pasaulyje. Gunų sąvoka turi gana plačią prasmę, taikoma gyvenimui Visatoje ir visiems mūsų materialaus gyvenimo aspektams. Bet koks reiškinys aplinkiniame pasaulyje turi vyraujančią savybę – Guną, su nedideliais skirtumais. Mes galime suskirstyti žmones, gyvūnus, augalus, maistą, santykius į grupes, kurių savybės atitinka vieną iš gunų. Visos trys gunos būtinai yra aplink mus, bet skirtingomis proporcijomis. Šios proporcijos skiriasi priklausomai nuo daugelio veiksnių, tokių kaip oras, metų laikas, paros laikas, mityba, amžius ir daugelis kitų. Maisto Guna pereina į kūną ir tampa mūsų būsenos Guna, fizinės aplinkos Guna veikia mūsų psichinę būseną.

Mūsų fizinis kūnas susideda iš penkių elementų:

• Oras
• Eteris
• Vanduo
• Ugnis
• Žemė

O mūsų protui būdingos 3 Gunos:

• Satva – žinios, tyrumas, grynumas
• Radžas – veiksmas, aistra
• Tamas – inercija, neišmanymas

Gunos dar vadinamos „mentalinėmis došomis“, nes apibūdina žmogaus smegenų ypatybes ir veiklą bei lemia jo charakterį. Jei žmogus yra ramus, draugiškas, tolerantiškas daugeliui dalykų, tada jis yra Satva būsenoje. Jei žmogus yra materialistas, aistringas, spontaniškas, godus, naudoja kitus savo tikslams, siekia patenkinti geismą, jis yra Radžaso būsenoje. Nežinojimo, tingumo, abejingumo, apgaulės būsena yra Tamaso būsena.

Žmogui, kuris siekia gyventi pusiausvyroje, reikalinga satva, radžas ir tamas pusiausvyra. Esant nesubalansuotai gunų būsenai, žmogus jaučia nerimą, susijaudinimą ar depresiją, o tai gali sukelti negalavimus, o ateityje ir ligas. Mūsų būsena labai priklauso nuo mūsų aplinkos – ar bendraujame su pernelyg aktyviais, susijaudinusiais žmonėmis, ar sėdime meditacinėje pozicijoje ir tyliai mąstome. Disbalansas sukelia stresą, psichinį ir fizinį ir tai sukels ligas ateityje.

Toliau pateikiamos kiekvienos gunos savybės.

1. Satva – guna
   – Gėrio guna, būdama tyresnė už kitas gunas, apšviečia gyvąją būtybę.
   – Atlikdamas dvasinę veiklą gėrio gunoje, žmogus apsivalo.
   – Gėrio guna suteikia tikrą pažinimą.

• Maistas, kurį mėgsta gėrio gunoje gyvenantys žmonės, ilgina gyvenimo trukmę, apvalo sąmonę, prideda jėgų, sveikatos, suteikia laimės ir pasitenkinimo. Tai sultingas, sviestinis, sveikas maistas. Ajurvedos požiūriu, gėrio gunai priklauso pienas ir pieno produktai, ryžiai, kviečiai, vaisiai, daržovės, kitaip tariant, vegetariškas maistas.
• Kai žmogus atlieka nustatytas pareigas iš pareigos jausmo ir tampa laisvas nuo prisirišimo prie savo darbo vaisių, jo atsižadėjimas yra gėrio gunoje.
• Žinios, leidžiančios žmogui, nepaisant gyvų būtybių tipų ir formų įvairovės, pamatyti savo vienintelę dvasinę prigimtį, turėtų būti laikomos žiniomis gėrio gunoje.
• Tvarkinga veikla, kuri nėra pagrįsta prisirišimu, meile, neapykanta ar noru mėgautis savo vaisiais, vadinama veikla gėrio gunoje.
• Tas, kuris atlieka savo pareigą, nepaisydamas materialios prigimties gunų ir netikro ego, kuris veikia labai ryžtingai ir entuziastingai, kurio netrukdo sėkmė ir nesėkmės, elgiasi gėrio gunoje.
• Intelektas, galintis nustatyti, ko reikia ir ko nereikėtų daryti, ko reikia ir ko nereikėtų bijoti, kas pavergia ir kas veda į išsivadavimą, yra intelektas gėrio gunoje.
  Ryžtingumas, kuris yra nepajudinamas ir daro žmogų kryptingą praktikuojant jogą, leidžiantį valdyti savo protą, gyvybinio oro sroves ir jausmus, vadinamas ryžtu gėrio gunoje.

2. Radža – guna

• Aistros guną pagimdo begaliniai troškimai ir godumas, todėl įsikūnijusią gyvąją esybę ji sieja su materialia savanaudiška veikla.
• Sustiprėjus aistros gunos įtakai, žmogus rodo stipraus prisirišimo požymius, per daug stengiasi pasiekti savo tikslus ir demonstruoja nepasotinamą geismą bei nenumaldomą malonumų troškulį.
• Mirdamas aistros gunoje, žmogus gimsta tarp tų, kurie užsiima savanaudiška veikla.
• Veiksmai, atliekami aistros gunoje, atneša žmogui kančią.
• Aistros būsena kursto godumą.
• Pernelyg kartaus, rūgštus, sūrus, aštrus, karštas, sausas ir labai karštas maistas mėgstamas aistros būsenoje. Toks maistas yra sielvarto, kančios ir ligų šaltinis.
• Aukojimas, atliktas iš pasididžiavimo, siekiant užsitarnauti žmonių garbę, pagarbą ir pagarbą, yra tapasja aistros gunoje. Toks asketizmas negali būti nuolatinis ir trukti ilgai.
• Auka, paaukota tikintis atlygio, norint ateityje mėgautis jos vaisiais arba nenoriai, yra laikoma aistros būdu.
• Tas, kuris atsisako atlikti savo pareigą, nes tai per daug apsunkina arba iš baimės, aistros gunos įtakoje jos atsisako. Tai darydamas jis niekada nepasieks tikrojo atsižadėjimo vaisiaus.
• Idėja, kad gyva būtybė yra materialus kūnas ir kad mirus kūnui sunaikinama ir jo sąmonė, vadinama žiniomis aistros gunoje. Tas, kuris ją turi, tiki, kad materialūs kūnai skiriasi vienas nuo kito sąmonės išsivystymo lygiu, ir nepripažįsta sielos egzistavimo sąmonės šaltiniu. Tokie žmonės tapatina kūną su siela ir neigia sielos egzistavimą nepriklausomai nuo kūno. Jie teigia, kad sąmonė yra laikina, arba, neigdami atskirų sielų egzistavimą, pripažįsta visur esančios, žinančios sielos egzistavimą, o kūną laiko laikina neišmanymo apraiška. Kiti mano, kad už kūno ribų nėra individualios ar aukščiausios sielos. Visas šias idėjas generuoja aistros būsena.
• Milžiniškų pastangų reikalaujanti veikla, kurios tikslas – įgyvendinti savo norus ir padiktuotas netikro ego, vadinama veikla aistros gunoje.
• Jei žmogus yra prisirišęs prie veiklos ir jos rezultatų, jei jį skatina noras mėgautis savo darbo vaisiais, jei jis yra godus, piktas, nešvarus, pavaldus džiaugsmams ir liūdesiams, sakoma, kad toks žmogus yra nepalankioje aistros būdo įtakoje.
• Laimė, kurią žmogus patiria jutimų sąlytyje su savo daiktais, kuri pradžioje atrodo kaip nektaras, o pabaigoje tampa kaip nuodas, aistros gunoje vadinama laime. 

3. Tama – guna

• Patekęs į vyraujančią neišmanymo įtaką, žmogus pasineria į tamsą, jaučiasi mieguistas, praranda protą ir tampa iliuzijos auka. Tokie žmonės daro viską, kaip nori, be gairių ar tikslų. Nors ir gali dirbti, bet nemėgsta stengtis. Tai vadinama iliuzija. Jų sąmonė ir toliau veikia, tačiau jie patys laiką leidžia neaktyviai.
• Palikęs kūną neišmanymo gunoje, žmogus patenka į gyvūnų karalystę.
• Veikla neišmanymo režime atima iš žmogaus intelektą.
• Nežinios būsena veda į kvailumą, beprotybę ir iliuziją.
• Maistas, kuris yra neskanus, pasenęs, supuvęs, nešvarus ir susidedantis iš svetimų maisto likučių, patinka tiems, kurie yra tamsos gunoje.
• Griežtas taupymas, vykdomas iš kvailumo, lydimas savęs kankinimo arba siekiant pakenkti kitiems, yra tapasja nežinojimo gunoje.
• Auka, paaukota nešvarioje vietoje, netinkamu laiku, padovanota nevertam asmeniui arba paaukota be deramo įvertinimo ir pagarbos, laikoma auka neišmanymo būsenoje.
• Ryžtingumas, kuris negali išlaisvinti žmogaus nuo svajonių, baimės, sielvarto, depresijos ir iliuzijų – šį ryžtą, neturintį racionalumo, sukuria tamaso guna.
• Laimė, kuri apakina žmogų, atima iš jo galimybę suvokti sielos prigimtį, pradžioje ir pabaigoje apgaulinga, generuojama miego, tinginystės ir iliuzijų – tokia laimė vadinama laime neišmanymo gunoje.

Autorius klubo OUM.RU kolektyvas