Nijama – pagrindiniai jogos principai
Kas yra tikroji joga? Žinoma, tai ne tik „į viršų nukreiptas šuo“ ir ne tik apsilankymas madingame jogos centre. Joga yra mąstymo būdas, gyvenimo būdas. Žmogus, nusprendęs rimtai užsiimti joga, pradeda suvokti ir keisti visas savo gyvenimo sritis, ne tik savo tvarkaraštyje skirdamas laiko treniruotėms du tris kartus per savaitę ir rytinei pranajamai. Toks praktikas keičia požiūrį į visą gyvenimą, keičiasi jo pasaulėžiūra.
Atsiranda vidiniai principai, kurie suteikia pagrindą kasdieniniam veiksmų pasirinkimui, kasdienių troškimų kontrolei ir energijos eiti jogos keliu. Sutrumpinta forma šie principai, vadinami „jama“ ir „nijama“, yra aprašyti senoviniame Patandžali veikale „Jogos sutros“.
Penki jama principai
Ahimsa – nesmurtas, neprievarta
Satja – tikrumas arba melo atsisakymas,
Astėja – nesisavinimas to, kas yra svetima
Brahmačarija – juslių apribojimas, susilaikymas
Aparigraha – nekaupimas
Penki nijama principai
Šauča – vidinis ir išorinis grynumas, švara
Santoša – pasitenkinimas, pakankamumas
Tapas – kruopštumas siekiant tikslo, savidisciplina
Svadhijaja – savišvieta
Išvara-Pranidhana – savo veiksmų ir rezultatų skyrimas Visagaliui.
Jama reguliuoja jogą praktikuojančiojo santykius su išoriniu pasauliu, o nijama – su vidiniu pasauliu, su savimi pačiu.
Aš noriu plačiau pasilikti ties nijama principais, prie šio „vidinio jogo kodo“.
Pirma, jei kas nors ketina eiti savęs tobulėjimo, tobulėjimo keliu, tai kiekvieno iš šių principų turi būti laikomasi atliekant bet kokius vidinius žmogaus veiksmus. Kad ir ką pradėtume daryti, mes:
- veikiame išoriniu ir vidiniu grynumu;
- viduje priimame visas sąlygas, kuriomis turime veikti;
- veikiame atkakliai;
- veiksmo procese toliau mokomės apie save ir savo kelią;
- nerodome savanaudiškumo, nepasisaviname nei ankstesnių rezultatų, nei tų, kuriuos norime gauti, bet dėkojame už juos Aukštesnei Sąmonei.
Antra, šie principai taip pat yra motyvacija tęsti savo kelią.
Ir trečia, tai taip pat yra būdas nenuklysti, tai yra etapai, leidžiantys suprasti, ar einame teisingu keliu, ar teisinga kryptimi.
Visi šie principai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Neįmanoma pažeisti vieno iš nijama ar jama principų, nepažeidžiant kitų. Ir jei treniruositės, tobulėdami laikydamiesi vieno iš principų, turėsite stebėti kitas nijamas. Pavyzdžiui, pažeisdami Satją, leisdami sau meluoti, negalėsite laikytis Ahimsos, neprievartos principo, nes atlikdami asaną galite lengvai susižaloti, nes neatskirsite tapas – atkaklumo, nuo smurto prieš savo kūną. Būdami šioje saviapgaulėje negalėsite kontroliuoti likusių jamų ir nijamų vykdymo. Nesilaikant grynumo principo – Šaučos – teršiant savo kūną ir sąmonę, bus sunku laikytis Brahmačarija ir Išvara-pranidhana principų. Ir neatlikdami Svadhjaja praktikos, neskaitydami šventų tekstų, nebūsite įkvėpti būti darbštūs praktikoje.
Nijamos principai kartais vadinami grynumo principais. Ir pats pirmasis nijama principas vadinamas Šauča – vidinis ir išorinis grynumas. Kai kurie praktikai išskiria keturis grynumo tipus: dviejų tipų išorinį ir du vidinius.
Pirmasis principas – mūsų kūno, namų švara, praktikuoti šį principą gana paprasta, bet kartu ir labai efektyvu. Daugelis pastebėjo, kad jei išvalai darbo vietą, rūšiuoji įrankius, susitvarkai daiktus, tai ir mintyse ateina ramybė, susitvarko jausmai ir emocijos. Jei pirmasis principas susijęs su išorine jūsų kūno ir buveinės švara, tai antrasis – palaikyti švarius vidaus organus, o tam reikia sveiko požiūrio į tai, kas su maistu patenka į jūsų kūno vidų, taip pat praktikuoti valantį badavimą ir šatkarmas.
Kitas grynumo (Šauča) principas yra apie tai, kaip maitinate savo protą, sielą. Tai yra, jogą praktikuojantis žmogus turi atkreipti dėmesį į tai, ką girdi jo ausys ir ką mato akys. Mes gyvename informaciniame lauke, kuriame yra daug informacijos, kuri mumyse sukelia žemas mintis ir emocijas, ir jos atitinka čakras, esančias žemiau anahatos – mūsų širdies centro. Sunku išlaikyti tokį grynumą, bet dar sunkiau laikytis ketvirtojo Šaučos principo: išlaikyti tyrumą savo mintyse, širdyje. Norėdami tai padaryti, turite sugebėti transformuotis, pakeisti mūsų gyvuliškus troškimus ir nenaudingas mintis. Kitų nijamų stebėjimas padeda tai išmokti: Santoša, Tapas, Svadhijaja ir Išvara-pranidhana.
Jei pastebite, kad, pavyzdžiui, jumyse atsirado pavydas, ir esate nusiminęs, kad jūsų draugas asmeniniame gyvenime, versle ar jogos praktikoje sugebėjo pasiekti daugiau nei jūs, tada Santoša praktika padės atsikratyti tokių nemalonių jausmų ir minčių. Kai praktikuojate Santošą, jūs priimate jus supantį pasaulį, priimate save. Jaučiatės patenkinti savo padėtimi pasaulyje ir aplinka. Jūs nelyginate savo finansinės padėties su draugų turtais, džiaugiatės jais ir esate dėkingi Visagaliui, Likimui, Dievui už tai, ką jau turite.
Santoša praktika yra labai teigiama praktika. Net nedidelis Santošos principo laikymasis gali visiškai pakeisti jūsų gyvenimą. Esame įpratę būti nuolat kažkuo nepatenkinti. Visada norime ir erdvesnio buto, ir didesnio atlyginimo, ir geresnės sveikatos, ir išmintingesnių šalies valdovų, kurie kuria tobulesnius, teisingesnius įstatymus ir geriau stebi jų įgyvendinimą. Kas iš mūsų nesusierzino, kad dar negalime atsistoti ant rankų, kaip tas jogas Instagram nuotraukoje? Ir tada mumyse pradeda gyventi nepasitenkinimo emocija. Ir tai labai destruktyvi, pavojinga emocija. Juk jūsų siela pradeda kentėti, būdamas šiame negatyviame emociniame lauke, visų kitų jamų ir nijamų taisyklių laikymasis tampa sunkus, beveik neįmanomas. Didėjantis pavydas pažeidžia Astėja, atsirandantis susierzinimas pažeidžia Ahimsą, protas užsiteršia neigiamomis mintimis ir troškimais, pažeidžia Šauča. Ir tokioje būsenoje sunku galvoti apie tarnystę, o tuo labiau mokytis dvasinės literatūros – praktikuoti Svadhijaja.
Vienas iš būdų įveikti šią žalingą būseną – praktikuoti dėkingumą. Dėkingumo emocija savo esme yra priešinga nepasitenkinimo emocijai, o jei prisipildysite dėkingumo, tai automatiškai atsikratysite nepasitenkinimo. Pradėkite vertinti tai, kas jums jau duota, būkite dėkingi už kiekvieną smulkmeną ir tai, už ką esate dėkingas, padaugės. Ne veltui sakoma, kad viskas, ko nesame neverti, bus iš mūsų atimta. Mums buvo suteiktas nuostabus gyvenimas. Mums duotas idealus žmogaus kūnas su rankomis ir kojomis. Galime matyti, girdėti, liesti. Sustokite ir supraskite, tai neįkainojama dovana! Kiekvienas iš mūsų turime milžiniškas galimybes realizuoti save. Kad ir kokia būtų mūsų padėtis, visada turime galimybę už kažką padėkoti likimui, pasauliui, žmonėms ir Visagaliui. Išmokite būti dėkingi už kiekvieną įkvėpimą. Suvokite kiekvieno vandens gurkšnio, kiekvieno žingsnio, kiekvieno saulės spindulio vertę. Praktikuodami kvėpavimą sulaikančią pranajamą ant kilimėlio stenkitės pajusti šią didelę dovaną – gebėjimą kvėpuoti. Praktikuodami asanas suvokite kiekvieno judesio džiaugsmą, dovaną jausti savo kūną.
Kitas nijama principas yra Tapas. Viena iš reikšmių „Tapas“ reiškia „ugnis“. Tai praktikos ugnis, įkvėpimo ugnis, atkaklumo ugnis, su kuria įveikiate kliūtis ir priimate asketizmą. Tai savidisciplina, kuri leidžia daryti nuoseklius, kasdienius, momentinius pasirinkimus, renkantis šviesų, bet sunkų jogos kelią. Kiekvienas žingsnis į priekį yra sunkus, tačiau su kiekvienu žingsniu atsiveria išsamesnis ir gražesnis vaizdas. Su dėkingumu priimdamas praktikos asketiškumą, Tapaso ugnimi „išdeginate“ savo gyvuliškas aistras, kurios traukia žemyn ir išveda iš Kelio. Visiems pasitaiko nesėkmių, o būna, kad pasiduodame ir sunkiai randame jėgų tęsti pratimus. Tokiais atvejais mums gali padėti kito Nijama principo – Svadhijaja – įgyvendinimas.
Svadhijaja tiesiogine prasme yra šventų tekstų skaitymas. Būtent apgalvotas, sąmoningas dvasinės literatūros studijavimas gali įžiebti mumyse įkvėpimo kibirkštį. Kai skaitai didžiųjų Mokytojų nurodymus, protu pakili į šio teksto lygį ir nuo šių knygų išminties viršūnės jums tampa lengviau pažvelgti į problemas ir kliūtis jūsų kelyje. Žmonės, kurie rašė šias šventas knygas, buvo artimi Visagaliui, ir skaitydami jų žodžius turite galimybę kurį laiką stovėti šalia jų.
Penktasis Nijamos principas yra Išvara-pranidhana. Viena iš termino „pranidhana“ reikšmių yra „gauti prieglobstį“, „Išvara“ – „Absoliutas“, „Aukščiausiasis“, „Dievas“. Šio principo praktika reiškia, kad mes pradedame ieškoti atramos dvasiniame, aukštesniame principe. Paprastai mūsų „prieglobstis“, „atraminiai taškai“ yra materialaus pasaulio objektai. Tai yra, jaučiamės patogiai ir patikimai, jei gauname stabilų atlyginimą, jei yra stogas virš galvos, jei šalia yra ištikimas sutuoktinis ir pan. Tačiau materialiame pasaulyje viskas yra laikina; jei prisirišime prie kokio nors, atrodytų patikimiausio materialaus pasaulio objekto, rizikuojame jį prarasti. Yra tik vienas patikimas branduolys, patikima atrama ir pagrindas – tai yra tai, kas yra už materialaus pasaulio ribų, tai yra Kūrėjas, Aukščiausiasis Protas, Dievas. Norėdami įgyvendinti šį Nijamos principą, daugelis praktikų rekomenduoja savo veiksmų vaisius skirti Aukščiausiajam. Tai reiškia, kad visus nuopelnus, kuriuos gauni praktikuodamas jogą ir tarnaudamas žmonėms, nepasisavini sau, ugdydamas savo išdidumą, o skiri Visagaliui. Tai reiškia, kad jūs pradedate aiškiai suprasti, kad visus veiksmus atliekate energijos, kuri jums nepriklauso, sąskaita – jūs esate tik šios energijos laidininkas. Be to, laidininkas esate grynas, nes jūs praktikuojate Šauča; tuo pat metu esate sąžiningas su savimi, suvokiate savo veiksmus ir praktikuojate Satją; veikiate su tapasu, bet be smurto; esate dėkingas Visagaliui už viską, ką Dievas jums duoda – ir tai yra jūsų Santoša; o įkvėpimo tam semiatės skaitydamas šventus tekstus, atlikdamas Svadhijaja.
Praktikuokite jogą, išlikite kelyje. Ir atminkite, kad keisdami save, pakeisite pasaulį.
