Šauča – tyrumas visame kame

Jei jūsų paprašys įsivaizduoti šventąjį ar jogoje tobulumą pasiekusį žmogų, greičiausiai turėsite įvaizdį žmogaus, lengvais, švariais drabužiais, malonios išvaizdos, švelnaus ir malonaus kalbėjimo. Greičiausiai atmosfera aplink šį žmogų atrodys rami ir patogi, o jo mintys – grynos ir kilnios. Taip atrodo žmonės, pasiekę tobulumo Šauča praktikoje, pirmasis įžadas sau. Šauča yra pirmoji Nijama pagal Patandžali Hatha jogą, kuri susideda iš kūno, kalbos ir proto švarumo.

Patandžalio jogos sutrose sakoma, kad „iš apsivalymo kyla abejingumas savo kūnui ir neprisirišimas prie kitų“. Tačiau abejingumą kūnui reikia suprasti ne kaip jo nepaisymą, o kaip perdėto susikoncentravimo į jį nebuvimą. Neprisirišimas prie kitų – per didelio emocionalumo kitų žmonių atžvilgiu nebuvimas. Tai yra, mes kalbame ne apie kraštutinumus, kai mums nerūpi kūnas ir kiti žmonės, o apie harmoningą būseną vienovėje su savimi ir kitais.

Kodėl šauča reikalinga trimis lygmenimis: kūno, kalbos ir proto?

Pažiūrėkime į paprastą pavyzdį. Jei apsiausime batus, kurių viduje yra purvo, kad ir koks švarus jis būtų išorėje, jaustume diskomfortą, mums bus nepatogu vaikščioti, o tai turės įtakos ir mūsų mintims bei kalbai. Vienaip ar kitaip kils mintis, kad labai norisi kuo greičiau pasikeisti batus, būti namuose, kad veltui purvo neiškratėte ir pan. Kalba bus įtempta ir būsite nelabai susikoncentravęs į diskutuojamą temą, jei tai, žinoma, ne apie purvą bagažinėje, gali prasibrauti grubumas. Jei viduje švaru, o išorėje nešvaru, jausimės sugėdinti ir sugėdinsime aplinkinius, galbūt pasiteisinsime dėl tokio nesusipratimo mintyse ar garsiai. Panašiai ir su kūnu, jei viduje kažkas negerai, tai išorėje atsispindės mūsų elgesyje, mintyse ir kalboje. Jei išoriškai kūnas netvarkingas, tada tai irgi mus suklaidins ir atitrauks, galbūt taip, kad visai neleis įgyvendinti savo planų. Iš to aišku, kad visi lygiai yra tarpusavyje susiję ir daro įtaką vienas kitam, todėl reikia atkreipti dėmesį į kiekvieną iš jų. Pažiūrėkime atidžiau, kaip šauča įgyvendinama ir iš ko ji susideda.

Šauča kūno lygyje

Kai kalbame apie grynumą kūno lygmeniu, turime omenyje ne tik fizinį kūną: rankas, kojas, galvą, bet viskas, kas supa žmogų, išreiškiama materialiai: drabužiai, patalpos, asmeniniai daiktai, darbastalis ir kt., tam tikru mastu, mūsų vidinės būsenos atspindys. Pavyzdžiui, žmonės, kurie nesugeba atsikratyti senų daiktų ir mąstymo lygmenyje, linkę gyventi praeityje. Jei atidžiai pažvelgsite į žmogaus buveinę, tada pagal ją galima gana tiksliai nustatyti, kuo jis domisi, kokie jo pageidavimai, kuo jis gyvena. Dažnai atsitinka taip, kad žmogaus pažiūros jau keičiasi, o išorinis komponentas vėluoja ir tai, beje, gali sulėtinti žmogaus vystymąsi. Todėl svarbu sekti išorinio ir vidinio pasaulio atitikimą. Taip pat yra atvirkštinė praktika.

Jei kalbame apie fizinio kūno grynumą, tai apima ne tik išorinį, bet ir vidaus organų bei audinių grynumą. Jogos tekstuose šiam aspektui skiriama daug dėmesio, norint daugiau sužinoti šia tema, reikia remtis šatkarmų tema. Šatkarmos – tai šešios pagrindinės valymo technikos, kuriomis siekiama harmonizuoti viso kūno darbą: trataka, nauli, dhauti, neti, basti, kapalabhati. Kiekviena iš jų nusipelno išsamaus aptarimo, tačiau tai nėra šio straipsnio tema, apie jas galite perskaityti tokiuose tekstuose kaip Hatha Joga Pradipika ir Gheranda Samhita. Be to, asanos ir pranajamos taip pat yra puikios priemonės palaikyti kūno švarą. Ir, žinoma, mityba turėtų būti kuo paprastesnė ir sveikesnė. Apskritai visa tai, kas išdėstyta aukščiau, yra taikoma proto valymo praktikoje.

Šauča kalbos lygyje

Tai apima ne tik parazitinių žodžių ir nešvankios kalbos nebuvimą, bet ir teisingumą, susilaikymą nuo tuščiažodžiavimo, malonią intonaciją ir perdėto emocionalumo nebuvimą. Tai yra, gryna kalba yra rami kalba, kupina prasmės, maloni ir suprantama bet kam. Kaip bebūtų keista, bet ilgos tylos praktika (nuo vienos dienos) yra labai geras būdas pagerinti kalbą. Kadangi ilgai tylėdami matome, kad dauguma situacijų nereikalauja mūsų komentarų, daug kas aišku be žodžių. Prie kalbos gryninimo prisideda ir dvasinės, klasikinės literatūros skaitymas garsiai, bendravimas su moraliais žmonėmis.

Šauča proto lygyje

Patandžalis teigia: „Laikydamasis proto grynumo, žmogus įgyja linksmumo, kryptingumo, jausmų kontrolės ir savęs regėjimo gebėjimą“. Iš to aišku, kad protinis grynumas reiškia susilaikymą nuo neigiamų, žemų minčių, susijusių su tokiomis emocijomis kaip pyktis, geismas, pasmerkimas, godumas ir kt. Be to, protinis grynumas apima susikaupimą ties viena mintimi, o ne sklaidyti mintis apie viską, kitaip tariant, žmogus žino, ką galvoja bet kuriuo metu.

Grynumas proto lygmenyje prasideda nuo sąmoningo požiūrio į gaunamą informaciją. Didžiuosiuose miestuose gana sunku sekti informacijos srautą, tačiau nuo jo galime apsisaugoti susikoncentravę į ką nors palaimingo. Tai yra, mes patys turime užimti savo protą tol, kol jis būna nukreiptas nepageidaujama linkme. Norėdami tai padaryti, pravartu naudoti, pavyzdžiui, mantras, kurias galite kartoti sau bet kur ir bet kada. Be to, meditacija sutelkiant dėmesį į vaizdą yra puikus būdas. Taip pat ne mažiau efektyvi proto tyrumo ugdymo ir palaikymo praktika yra dvasinės ir klasikinės literatūros skaitymas, kur pasitelkiamas ne tik gražus, malonus stilius, bet ir įdedama gili prasmė, žadinanti mintis apie didingumą.

Apibendrinant: šauča – tai kūno, kalbos ir proto švarumo praktika, kuri priartina žmogų prie harmonijos su savimi ir jį supančiu pasauliu. Apsivalymo dėka žmogus transformuojasi tiek grubiu, tiek subtiliu lygmeniu, kitaip tariant, jo aura tampa maloni ir transformuoja viską aplinkui.

Galbūt sutikote žmonių, kurių išvaizda tarsi viską pripildo šviesos ir stoja į savo vietas, aplinkinių nuotaika keičiasi į gerąją pusę, pokalbiai įgauna moralinį pobūdį. Beje, pagal šiuos kriterijus kiekvienas gali sekti savo išsivystymo lygį šaučia praktikoje: kaip žmonės elgiasi prie tavęs, ar keičiasi jų elgesys ir kokia kryptimi, ar leidžia keiktis prie tavęs, ir apskritai, kokia situacija aplink jus namuose, darbo vietoje gana įdomu stebėti.

Išlaikyti kūną, kalbą ir protą švarų padeda:

• jogos užsiėmimai: asanos, pranajamos, meditacija;
• patalpų ir drabužių švaros palaikymas;
• valymosi technikos;
• švarus, sveikas maistas;
• dvasinės, klasikinės literatūros skaitymas tyliai ir garsiai;
• informacijos srauto kontrolė;
• bendravimas su moraliais žmonėmis;
• ilgos tylos praktika (Vipassana) ir kt.

Šauča palengvina likusių įžadų įvykdymą, pagreitina progresą einant jogos keliu, apskritai, teigiamai veikia ne tik paties praktikuojančiojo, bet ir jo aplinkos gyvenimą.

Oiginalus straipsnis