Jama principai jogoje

Joga yra sudėtinga saviugdos sistema, turinti daugybę praktikų ir apsivalymo procedūrų, tačiau visos jos be moralės pagrindo, jamos ir nijama principų taps įrankiu siekti savanaudiškų tikslų, kurie neišvengiamai sukels degradaciją ir kančią.

5 Jama principai jogoje

Jama principai, kuriuos išminčius Patandžali aprašė maždaug prieš 2200 metų, moko, kokie veiksmai trukdo žmogaus vystymuisi. Neįmanoma, pavyzdžiui, smurtauti, apgaudinėti, vogti, būti gobšiam, užsiimti ištvirkimu ir tuo pačiu metu būti dvasingam. Tai yra vienas kitą paneigiantys principai.

Kadangi joga yra sudėtingos saviugdos žinios, penki jama principai yra veiksmingi visi kartu, neteisinga kalbėti apie vieno principo pakeičiamumą ar svarbą kitų atžvilgiu, visos jamos yra vienodai svarbios.

Ahimsa – neprievarta, nekenkimas

Smurtas, žiaurumas, žmogžudystės, pyktis sukelia tankiausius ir sunkiausius proto užtemimus, pavergia ne tik protą, bet ir kūną. Žmonėms, turintiems sukauptą žudymo karmą, užsiimti joga be galo sunku, galbūt jie norėtų, bet negali.

Dėl šios priežasties ahimsa yra pirmoji jama, tai yra pagrindas, ant kurio stovi likęs jogos „pastatas“, nuo čia ir reikia pradėti, bet ties tuo nereikėtų sustoti.

Pagal karmos dėsnį, jei mes kažkam nekeliame smurto ir kančių, tai ir jie mums jų nepridarys, Sunku yra vystytis, jei nuolat patiri smurtą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mūsų amžiuje smurto sumažėjo, tačiau smurtas prieš kitas gyvas būtybes mažai kuo skiriasi nuo smurto prieš savo rūšį. Nuolat žudomi gyvūnai žmonių maistui, jų skaičius kasmet siekia dešimtis ir šimtus milijardų.

Šis neįsivaizduojamas smurto kiekis neišvengiamai ir neigiamai veikia ne tik visus planetos gyventojus, bet ir mūsų vystymąsi.

Satja – melo ir saviapgaulės atsisakymas

Kai ištariamas melas, iš karto iškreipiamas tikrovės suvokimas, ypač meluojančiam. Rimtos problemos prasideda vėliau: norint nuslėpti pirmąjį melą, reikia sugalvoti antrą, o paskui trečią ir t.t.

Melo srautas kaupiasi kaip sniego gniūžtė, ir žmogus, pradėjęs šį kelią, nebeprisimena savęs, kur melas, o kur tiesa, kam ir ką melavo. Svarbiausia, kad jis praranda gebėjimą atskirti melą nuo tiesos, o jo tikrovės suvokimas vis labiau iškreipiamas.

Štai kodėl taip svarbu būti teisingam, neiškraipyti savo ir kitų tikrovės – tai antrasis iš penkių jamos principų.

Astėja – atsisakymas noro turėti tai, kas jums nepriklauso (atsisakymas vogti)

Pasauliui transliuojama idėja: „kad turėtume viską ir nieko už tai nebūtų“. Viskas susiveda į tai, kad nesvarbu, kokios pasekmės bus kitiems mano versle, siekiant materialinės gerovės ir malonumo, net jei kas nors nukentės, „man nerūpi“.

Ateityje šis principas veda į didžiulį skurdą, trūkumą, besiribojantį su išlikimu. Lengvoje versijoje tai yra nuolatiniai sunkumai, pasitikėjimas sukčiais ir atitinkamai materialiniai nuostoliai, skurdas ir nuolatinis gyvenimo lėšų trūkumas.

Tai pabrėžia didžiulę svarbą atsisakant pasisavinti tai, kas svetimą, bet kokia forma: svetimą turtą, laiką, pastangas, nuopelnus. Tai yra trečiasis iš penkių jamos principų.

Aparigraha – nekaupimas

Norėdami įvaldyti nekaupimo jama, turime suvokti, kad mūsų kūnas nėra amžinas ir mes čia neilgai, o kaupti didžiulius resursus, skiriant tam milžiniškas pastangas ir laiką, yra neprotinga.

Vis tiek negalėsite su savimi pasiimti nei vieno materialaus daikto, nei banko sąskaitos, vaikai neįvertins didžiulio materialinio palikimo ir greičiausiai jį iššvaistys begalinėms aistroms.

Efektyviam savęs tobulėjimui ir jogai reikia turėti nei daugiau, nei mažiau materialinių turtų, o tiek, kiek reikia. Protinga atsisakyti kraštutinumų: skurdo ir per didelio turto.

Taip pat svarbu, kur žmogus investuoja materialinius išteklius, tai turėtų būti naudinga ir prisidėti prie mūsų ir aplinkinių tobulėjimo.

Brahmačarja – susilaikymas, jausmų kontrolė (įvaldymas)

Praktikuoti jogą ir tobulėti dvasiniame kelyje reikia daug energijos, tačiau nežaboti pojūčiai gali išleisti didžiulę dalį jos. „Paimk iš gyvenimo viską“ koncepcija yra labai stipri ir propaguojama iš visų turimų informacijos šaltinių.

Dauguma žmonių stengiasi tik patenkinti savo nepasotinamus jausmus, brahmačarja jama tiesiog skirta įvaldyti jausmus ir, svarbiausia, nukreipti šią energiją į gerą saviugdos kryptį.